- gerkliūgas
- gerkliū̃gas, -ė smob. (2) BŽ101, Vb išverstagerklis, rėksnys: Pažįstu tuos gerkliūgus, vėl ims rėkti sp. O tai gerkliū̃gas – kad paleis nasrus, tai visus užrėkia Slm. Tos piktos gerkliūgės, tos varnos šūkavo, riejosi rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.